Satyros laisvė yra sudėtinė (kūrybinės) saviraiškos laisvės dalis.
Lietuvos Respublikos įstatymai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama.
Todėl įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (humoreska, feljetonas, satyra, groteskas, karikatūra, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio.
Be to, saviraiškos laisvė taikytina ne tik paprastai, nekenksmingai ir nereikšmingai informacijai bei idėjoms, bet ir tokiai informacijai, kuri įžeidžia, šokiruoja, kelia nerimą valstybei ar kuriam nors jos sluoksniui. Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teismų Teismas, toks yra pliuralizmo, tolerancijos bei plačių pažiūrų siekimo poreikis, be kurio negali egzistuoti demokratinė visuomenė. Šiais ir kitais savo sprendimais šis teismas ir nacionaliniai teismai yra suformavę pamatus žurnalisto teisei „kritikuoti“, „šokiruoti“ ir „provokuoti“.
Tačiu atkreiptinas dėmesys, kad satyros laisvė, kaip ir saviraiškos laisvė iš kurios yra kildinama, nėra absoliuti.
