Mikas Ridikas – 50 m.

Mikas Ridikas – 50 m.

Populiaraus žurnalo „Švyturys” (dvisavaitinis politinis – visuomeninis ir literatūrinis iliustruotas žurnalas, tuometinis atsakingas redaktorius – Alfonsas Bieliauskas) redakcija F. Samukui užsakė sukurti personažą tęstiniam spausdinimui – komiksui (stripas), kuris kas dvi savaites pasirodytų žurnalo paskutiniuose puslapiuose.

Karikatūristas ilgai suko galvą bandydamas rasti personažo įvaizdį, personažo vardą. Padėjo atsitiktinumas: besidarbuojant sode kažkas šūktelėjo „Mikai, gaudyk (duok) ridiką!”. Taip ir atsirado Miko Ridiko vardas. Ar prisimenate jį?

Pirmas komiksas „MIKO RIDIKO NUOTYKIAI” buvo atspausdintas žurnalo „Švyturys” Nr. 9, 1962 m. gegužės 15 d. Komiksas (4 piešinėliai), kuriame Mikas Ridikas kvietė skaitytojus prenumeruoti žurnalą: „SKAITYTOJAU, AR JAU UŽSISAKEI „ŠVYTURĮ” 1962 METŲ ANTRAJAM PUSMEČIUI? MIKAS RIDIKAS PASKUBĖJO TAI PADARYTI”.

Miko Ridiko nuotykiai. Dailininkas – F. Samukas.

…………………………………………………………….

Žodis apie kolegą F.Samuką

Jis buvo nepaprastai talentingas dailininkas, išmoningas karikatūristas, kurio subtilus ir sąmojingas humoras ne vienam Lietuvos karikatūristui nutiesė kelią į karikatūrų pasaulį, – sakė Nacionalinės karikatūristų asociacijos „Humor Sapiens“ pirmininkas Šarūnas JAKŠTAS. – Ką reiškė sovietiniame kontekste toks Mikas Ridikas ir kiti komiksai?

Mikas Ridikas buvo išskirtinis reiškinys sovietinės Lietuvos padangėje. Visų pirma todėl, kad komiksą paišė profesionalus dailininkas, puikiai „valdantis“ piešinį – lakoniška, neperkrauta grafika. Komiksai įsimintini istorijų išmone, situacijų išradingumu, netikėtumu, tik F.J.Samukui būdinga piešinio stilistika, subtiliu, išmoningu humoru, sąmoju, lengva ironija. Pasišaipymas iš žmonių ydų, silpnybių perteikiamas be tiesmukiškos didaktikos. Komiksų piešiniai (kaip ir visa dailininko kūryba) nealsavo pykčiu, pagieža ir susireikšminimu. F.J.Samuko piešti komiksai labiau nagrinėjo žmonių tarpusavio santykius, žmonių ydas, silpnybes, pasitaikydavo ir buitinių situacijų, bet nepamenu, kad komiksai būtų piešti apie tarybinės liaudies pasiekimus ir darbo žmonių psalmes tarybų valdžiai.

Kodėl pastaruoju metu komiksai Lietuvoje mažai populiarūs? Visuomenė per 50 metų kardinaliai pasikeitusi. Visai kita socialinė aplinka, kiti prioritetai, kiti siekiai, kita moralė, kitas supratimas apie supantį pasaulį, kiti dievai. Šiuo metu visiškai kita bendravimo ir informacijos gavimo aplinka. Statinius piešinius (karikatūros, komiksai) elektroninėje erdvėje pamažu išstumia, keičia karikatūros ir komiksai su multimedija ir animacija. Atsirado interaktyviosios karikatūros ir komiksai. Lietuvoje nebuvo ir nėra senų komiksų piešimo tradicijų kaip kitose šalyse, kuriose yra specializuoti komiksų knygynai, vyksta komiksų parodos, įvairūs renginiai ir seminarai. Tad, deja, kai nėra paklausos, tai nėra ir pasiūlos. Noriu tik priminti, kad tada, kai pasirodė specializuotas humoristinis leidinys (1957 m. vėl pradedama leisti „Šluota“), jo tiražas per beveik dešimtmetį išaugo kaip ant mielių – komiksai, karikatūros buvo labai laukiami ir populiarūs.

Įdomiai piešti ir pateikti pasakojimą piešiniais gali tik labai stiprūs dailininkai. Toks ir buvo „Miko Ridiko nuotykių“ sumanytojas F.J.Samukas. „Miko Ridiko nuotykius“ po dailininko mirties tęsė dailininkai Rimtautas Grabauskas, Arvydas Pakalnis ir Rigimantas Gedgaudas.

Dailininkai, kuriems karikatūrų piešimas yra gyvenimo būdas, vis dar braido po tą „pelkę“, bet tokių vis mažiau lieka.

Pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“ (2012-05-19)

Visas straipsnis (pdf formatas) – skaityti