Zenonas Šteinys – 70

C’est la vie (Toks gyvenimas)*

Dailininkas, animacinių filmų režisierius, karikatūristas Zenonas Šteinys

* * *
Diena žada netikėtumų ir siurprizų, o ypač diena kai ore karaliauja pyrago ruošimo kvapų puota. Mama virtuvėje minko tešlą pyragui, o greta pirmyn atgal zuja mažas berniukas besitaikantis įsitaisyti kaip galima arčiau jos.

Pagavusi sūnelio tyrinėjantį žvilgsnį, mama pakviečia padėti jai minkyti tešlą pyragui, tačiau mažylis netikėtai išbėga iš virtuvės… Netrukus jis sugrįžta nešinas baltą popieriaus lapą, bei delne tvirtai laikydamas saujelę paišelių. Pagalbininkas įsitaiso šalia mamos ir darbas užverda!

Bematant mažylio pirmas gyvenime nupieštas piešinys puikuojasi popieriaus lape.
Piešinys? Šaržas? Karikatūra?

Mažyliui dar tik 5 metukai, o jis jau intuityviai jaučia, kad išmuš ta valanda, kada jis atsistojęs ant kėdės visiems tvirtai paskelbs, kad jis bus dailininkas, ir ne bet koks, o žymus (garsus) dailininkas!

> Autošaržas <
> Self-portrait <

pieš. Zenonas Šteinys

(Balsavusių – 3)

* * *
Zenonas Šteinys gimė 1946 m. liepos 3 d. Kybartuose.

Baigęs Kybartų vidurinę mokyklą būsimas menininkas išvyksta mokytis dailės į Kauną.

1971 m. Kaune baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Persikėlęs į Vilnių Z. Šteinys pasinėrė į savo kūrybinių sumanymų įgyvendinimus. Vilniuje jis vedė, sąntuokoje susilaukė dukros.

1984 m. baigė Aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus Maskvoje.

> . . . <

pieš. Zenonas Šteinys

(Balsavusių – 3)

* * *
Zenonas Šteinys piešė nuo pat mažens. Dar studijuodamas Kaune pradėjo piešti karikatūras, kurias spausdino satyros ir humoro žurnalas „Šluota“, kiti respublikiniai leidiniai. Ir nors pati kūrybinio kelio pradžia nebuvo rožėmis klota, – pakankamai ilgą laiko tarpą jo karikatūros buvo redakcijų atmetamos dėl „prasto meninio lygio“, tačiau noras nugalėti, užsispyrimas, valia ir tikėjimas savimi padėjo įveikti pirmąsias kliūtis.

Nepriekaištingas piešinio stilius, įstabi satyros, humoro ir filosofinių minčių samplaika netruko užkariauti daugelio karikatūros meno gerbėjų širdis. Jo darbus mielai spausdindavo praktiškai visi populiariausi to meto respublikiniai leidiniai.

Brandaus menininko talentas ypač atsiskleidė 9-tame dešimtmetyje. Lakonišką juodai baltų linijų piešinių stilistiką, kuri būdinga ankstyvam menininko kūrybos periodui, palaipsniui keičia sudėtingi grafiniai elementai, kruopštus meistriškas štrichavimas. Humoristinių-filosofinių piešinių ciklai „Malūnai“, „Zodiako ženklai“, „Gyvūnai stebi mus“, kuriuose akivaizdžiai matomas skvarbus menininko filosofinis mąstymas ir jo gebėjimas apjungus filosofijos, psichologijos elementus su satyra ir humoru perteikti savitą požiūrį į jam taip rūpimą žmogaus egzistencinės prasmės paiešką.

Karikatūristo kūrybiniai ieškojimai, išpuoselėtas darbų meninis lygis kilsteli Lietuvos karikatūros meną į kokybiškai naują pakopą, tarsi nubrėždamas vagą, kuria linkme privalu sekti, siekant savo kūrybinių meistriškumo aukštumų, motyvacijos pamatų. Tai, tarsi švyturys, kuris neleistų kolegoms, besikapstantiems soc. realizmo socialinių ir buitinių karikatūrų verpetuose nenuskęsti, o rasti kelią į savo saugų uostą.

Menininko kūryba nelieka nepastebėta ir užsienyje. Jo darbai dalyvauja daugelyje prestižinių to meto karikatūrų parodų, kur pelnytai laimi įvairiausius prizus ir apdovanojimus. Menininko vardas, tarsi tampa kokybiškos meninės karikatūros sinonimu. Z. Šteinio kūryba sulaukia visuotino pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jo darbai palankiai įvertinami pasaulio karikatūristų bendruomenėje.

Z. Šteinio filosofinės, psichologinės karikatūros tampa tikrais linksmosios grafikos (karikatūra) šedevrais.

> . . . <

pieš. Zenonas Šteinys

(Balsavusių – 3)

* * *
Kaip pats menininkas yra užsiminęs, kas 7 m. privalu keisti darbo vietą, jo pobūdį. Z. Šteinys nuolatos kaitaliojo darbo profilį – piešė, tapė, apipavidalino knygas, dirbo dailininku laikraščiuose ir žurnaluose, kino filmuose. Todėl nėra nieko nuostabaus, kad menininkas nusprendė iš pagrindų pakeisti savo kūrybinės veiklos tėkmę – išvyko dviems metams į Maskvą studijuoti animacijos paslapčių.

Po animacijos studijų Maskvoje Z. Šteinys 1986 m. sukūrė savo pirmą animacinį filmuką (diplominis darbas, vadovas Fiodoras Chitrukas**) „Buvo buvo, kaip nebuvo“. 1988 m. menininkas sukūrė animacinį filmą „Dosnumas“, 1990 m. – „Kadaise Lietuvoje“ (pagal Vilniaus miesto įkūrimo legendą), 1993 m. „Ironmedis“. Paskutinio savo filmuko „Batas“ Z. Šteinys nespėjo užbaigti (po jo mirties filmuką baigė kurti kūrybinė grupė).

Tarpe tarp animacinių filmukų kūrimo, Z. Šteinys 1991 m. buvo G. Lukšo filmo „Žemės keleiviai“ dailininkas.

> Sąskaita <
> The bill <

pieš. Zenonas Šteinys

(Balsavusių – 4)

* * *
Zenono Šteinio kūrybos ypatumas – filosofiniai ir psichologiniai elementai, simboliai, derinami buitiniai ir fantastiniai pradai, panaudojama mitologiniai ir bibliniai siužetai, folkloro tradicijos, pasaulinės dailės siužetų atkartojimas. Jo darbuose galima rasti praktiškai visą meninės raiškos priemonių paletę: satyra, ironija, humoras, hiperbolė, groteskas, alegorija, metafora ir kitos. Jis taip meistriškai mokėjo juos apjungti, kad tarpais sunku vienareikšmiškai apibūdinti arba identifikuoti aiškią takoskyrą tarp komiškumo ir tragiškumo. Jo kūrybos pagrindinis taikinys – žmogaus dvasiniai išgyvenimai, savojo aš paieška. Visa jo kūryba daugiasluoksnė, daugiareikšmė, kurios centre žmogaus dvasingumo suvokimas, kankinančios gyvenimo prasmės paieška, dvasingumo ir materializmo priešprieša, jų kova, nes Zenonui svetima buvo materializmu persunktos visuomenės daigų suvešėjimas, kuris triuškina žmogaus dvasinio pasaulio pagrindus.

Z. Šteinio darbų daugiareikšmės potekstės, filosofinių minčių pynė kiekvienam žmogui leidžia atpažinti sau artimą mintį, prasmę, individualaus mąstymo ir suvokimo lygmeniu interpretuoti kūrinio sumanymą.

> . . . <

pieš. Zenonas Šteinys

(Balsavusių – 3)

* * *
Labai gaila, kad Zenonas išėjo (1997-03-05) pačiame gražiausiame kūrybos brandume. Tačiau, C’est la vie (Toks gyvenimas), gal ir TEN pristigo malonaus pašnekovo, kuris priverčia tuo pačiu metu ir susimąstyti, ir padvejoti, ir atsipalaiduoti, ir pafantazuoti, ir nusišypsoti.

* * *
Po Z. Šteinio mirties, 2002 m. išleista jo karikatūrų knygelė „Toks gyvenimas“ (C’est la vie).

> . . . <

pieš. Zenonas Šteinys

(Balsavusių – 3)

_______________________
* c’est la vie! [sk. se lia vy; pranc.], toks gyvenimas!

** Fiodoras Chitrukas (1917-2012) ­– Tarybų Sąjungos ir Rusijos animacinių filmų režisierius, scenaristas, animatorius, pedagogas. Žymiausi sukurti animaciniai filmai: „Bonifacijaus atostogos“, „Sala“, „Vieno nusikaltimo istorija“ „Mikė Pūkuotukas“, „Mikė Pūkuotukas ir rūpesčių diena“, „Mikė Pūkuotukas eina į svečius“, „Filmas, Filmas, Filmas“.

// Dėkoju Remigijai Sirutavičienei už prisiminimus, Egidijui Sirutavičiui už pateiktą vaizdinę medžiagą. //

Šarūnas Jakštas
www.caricatura.lt

Vilnius
2016-06-22/28

caricatura.lt YouTube

…………………………………………………………………………….

www.facebook.com/caricatura.lt