Auritas Sipaitis: Labiausiai piktina abejingi sergančiam žmogui medikai

2009 m. balandžio 01-16 dienomis Vilniuje, „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė kasmetinė Lietuvos karikatūrų paroda. Parodos tema buvo “Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis Europos kultūros sostinėje Vilniuje“. Čia pateikiama Aurito Sipaičio (vieno iš parodos prizininkų) darbas. Tai – viena iš trijų jo karikatūrų kuri (kaip ir kitos dvi) buvo eksponuojamos parodoje.

pieš. Auritas Sipaitis
(Balsavusių – 8)

Norėjosi sužinoti šios karikatūros atsiradimo istoriją. Todėl pakalbinome patį autorių.

caricatura.lt: Kada ir kaip atsirado „didelė meilė“ daktarams?

Auritas: Mano tėtis buvo medikas ir gal šeši giminaičiai yra medicinos darbuotojai. Puikiai žinoma aplinka. Jokiu būdu nesišaipau iš visų medicinos darbuotojų, tik iš blogiukų ir iš jų silpnybių. Labiausiai piktina abejingi sergančiam žmogui medikai.

caricatura.lt: Ar pačiam dažnai teko/tenka susidurti akis į akį su chalatais vilkinčiais?

Auritas: Dar vaikystėje teko papulti į medikų rankas. Vaikiškos ligos, skraidantys akmenys, kritimai nuo dviračio ir kiti nutikimai buvo labai dažni mano palydovai. Ir dabar tenka su medikais susitikti. O norėtūsi rečiau.

caricatura.lt: Kuriam daktarui, daktarei pasišovei širdį išlieti?

Auritas: Išgirdau neseną nutikimą su seneliuku, kuris nuo paguldymo į ligoninę dienos, prasivartė lovoje net septynias dienas, o prie jo niekas nepriėjo. Tarsi būtų tuščia vieta. Žmogutis nežinojo, kad reik susimokėti už dėmesį. Kai paklausė gudresnio kaimyno ir susimokėjo, reikalai pasitaisė ir daktariukas pasiteiravo kokios bėdos senuką kamuoja.

caricatura.lt: Gal pameni kokį vieną kitą „daktarišką“ atsitikimą, kuomet visiems linksma buvo?

Auritas: Buvo pavasaris. Sekmadienis. Lauke lyja, o aš sėdžiu palatoje prie lango ir skaitau žurnalą. Pabeldžia į duris ir į vidų užeina malonios išvaizdos mergina. Užėjo ir paklausė ar man nereikalingas paskutinis patepimas. Pirma mintis buvo, kad gal apie savo būklę ne viską žinau, medikai nutylėjo. Kai jos pasiteiravau iš kur ji, tai paslaugioji panelė atsakė, kad ji iš koplyčios kuri yra pirmame aukšte. Tiesiog vaikšto ir siūlo šią paslaugą. Kai šį nutikimą papasakojau draugams tai jie mane pavadino kvailu nes aš galėjau ir nesuprasti merginos, gal ji kitokį patepimą turėjo mintyse.

caricatura.lt: Kada ir kaip „šovė“ mintis šią karikatūrą nupiešti.

Auritas: Kai pamačiau prekybos centre pardavėją su panašiu užrašu ant nugaros iš karto kilo daug linksmų minčių. Nebūtinai medikui tokį užrašą galima pridėti. Pabandykit ir kitos profesijos žmonėms, bus įdomu.

caricatura.lt: Kuriame lauke užkasei prizinius (auksinius)?

Auritas: Prizinius auksinius išleidau studijoms apmokėti. Studijuoju socialinę pedagogiką.

caricatura.lt: Kaip kovoji su laimės bangomis atakuojančiomis Marijos žemę?

Auritas: Su visokio plauko krizėmis pradėjau kovoti dažniau vaikščiodamas pas draugus, prausiuosi darbovietėje, paslėpiau nuo žmonos banko kortelę, einu i turgavietę ragauti lašinių, uogų ir kitų skanumynų. Taip ir sukuosi.

caricatura.lt: Mėgstamas posakis?

Auritas: Ką darai, daryk netyčia.

caricatura.lt: Kokį klausimą pasikabinai sau ant sienos?

Auritas: Jau klausimas ant sienos nebekaba. Ilgą laika kabėjo: „KAS PIRMIAU ATSIRADO: VIŠTA AR KIAUŠINIS?“ Bet padariau išvadą, kad pirmiau atsirado gaidys. O iš kur atsiranda gaidžiai, sužinoti galima skaitant kriminalines suvestines.

caricatura.lt: Ačiū! Kūrybinės sėkmės!